„Svajonės, siekiančios dangų – iš skirtingų stilistinių tekstų sudėtas kūrinys, kuriame gausu atskirų pasakojimų, istorijų bei eilėraščių. Visais jais išjaučiu gyvenimą, žmones, aplinką. Dalis tekstų – išgalvoti, pramanyti, kiti – iš dalies susiję su manimi, treti – atsižvelgiantys į šių dienų aktualijas, problemas, esminius klausimus. Knygos veikėjai neturi vardų, naudojami įvardžiai, nes nesiekiu pririšti charakterio ar gyvenimo būdo kam nors konkrečiai, šis kūrinys lyg veidrodis dažnai įžūlios bei nuodėmingos, o kartu mylinčios ir jautrios, visuomenės, neskirstant jos į geresnius ar blogesnius, nes visi vienodai ateiname į šį pasaulį ir taip pat iš jo išeiname. Palikdami tik tylą ir išsipildžiusių svajonių rūką. Būtent tai kūrinys ir skatina daryti – svajoti, pasiekiant dangų, nebejaučiant žemės po kojomis, pajusti tikrumą bei, žinoma, tų svajonių išsipildymą, po kurio būtų galima ištarti, jog gyvenimas yra nuostabus.Mylintiems ir mylimiems,Engiamiems ir užguitiems,Nebyliems, bet jaučiantiems..