Stasys Eidrigevičius: piešiniai, fotografijos, plakatai, paveikslai, simboliai, saitai, paslaptys, žvilgsniai - Stasys Eidrigevičius

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laurėtos Stasio Eidrigevičiaus kūrybos albumas S t a s y s | piešiniai | fotografijos | plakatai | paveikslai | simboliai | saitai | paslaptys | žvilgsnis (2011) – pirma dailininko tėvynėje išleista 262 puslapių monografija.Knygoje publikuojama per 220 iliustracijų ir išsami bibliografija, bylojanti apie dailininko kūrybos sklaidą pasaulyje, o menotyrininkės dr. Erikos Grigoravičienės tekstas leidžia naujai pažvelgti į menininko kūrybos genezę ir atkleisti Stasio Eidrigevičiaus kūrybos fenomeną, atsakyti į klausimą „Kas yra Stasys? . „Kas yra STASYS? Žinoma, STASIO nebūtų, jei ne Stasys Eidrigevičius, Alfonsos ir Leonardo sūnus, gimęs 1949 metais liepos 24 dieną Mediniškiuose Panevėžio apskrityje, 1968–1973 metais studijavęs tapybą Dailės institute Vilniuje, 1980-aisiais apsistojęs Varšuvoje, trijų vaikų tėvas, pasaulyje garsus menininkas, surengęs virš šimto individualių parodų, pelnęs Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją bei daugybę tarptautinių apdovanojimų. Tačiau šis vardas šiandien reiškia ir kiekvieną Eidrigevičiaus kūrinį, o tai tūkstančiai plačiai pasklidusių piešinių, šimtai tapybos darbų, ekslibrisų, miniatiūrų, pastelių, plakatų, dešimtys iliustruotų knygų, įvairių žanrų fotografijos, skulptūra, instaliacijos, performansai, teatro spektakliai, vaidmenys filmuose ir dienoraščių puslapiai.Neatskiriama STASIO dalis – kūrinių interpretacijos, gausi bibliografija – parodų recenzijos, kūrybos apžvalgos, įžanginiai katalogų straipsniai, filosofiniai esė ir pokalbiai su menininku, o taip pat – jo žiūrovai, saugantys jį savo galvose, nes šio menininko sukurti vaizdai, sykį pamatyti, nepriklausomai nuo žiūrinčiųjų valios dažniausiai išlieka atmintyje ilgam, gal net visam laikui, jie neužmirštami, neišdildomi ir nesupainiojami su kitais. Nes STASYS – tai pirmiausia savita gentis vaizdų, kurių prigimtinės savybės tik matomos, bet neapibūdinamos žodžiais, kurie keliauja per įvairias dailės rūšis ir medijas, keičiasi, bet vis dėlto išlieka ir tarsi norėtų būti nepriklausomi, įrodyti esą ne vien neeilinės autoriaus vaizduotės padariniai. Ši knyga – lyg siūlymas jiems apsistoti, bandymas suteikti prieglobstį, kuo jaukesnį būstą, būriais pakviesti į dešimtį skyrių, bet nieku gyvu juose neužrakinti.