Amžinoji euforija. Esė apie prievolę būti laimingam - Bruckner Pascal

P. Brucner is teigia, kad šiandien Vakarų pasaulyje laimė tapo naujuoju visuotiniu kvaišalu. Siekdami kuo daugiau ir geresnio sekso, be saiko keliaudami, rūpindamiesi išlaikyti tobulą sveikatą ir vartodami dvasinę savijautą gerinančius vaistus, mes pasiduodame saldžiai „buvimo laimingiems tironijai. Autorius demaskuoja šią laimės ideologiją bei su ja susijusias šių laikų apgaules ir klausia: ar budizmas tinkamas pasauliečiams? Ar Dalai Lama netapo mums tik išminties klounu? Ar verta tikėti vaistais, kuriais žadama išgydyti sielvartą? Ar galima rimtai žiūrėti į informacinių ir kitų technologijų pažangos utopijas? Ar laimė ir pinigai susiję? P. Bruckneris siūlo mums savą formulę: nereikia laimės suvokti kaip ideologijos priimkime ją kaip retkarčiais suteikiamą atsitiktinę malonę. Aš vadinu prievole būti laimingam tą XX amžiaus antrajai pusei būdingą ideologiją, kuri reikalauja viską vertinti malonumo ir nemalonumo požiūriu, tą skatinimą siekti euforijos, priverčiant gėdytis ir kentėti tuos, kurie šiai ideologijai nepaklūsta. Taip iškrypsta pati nuostabiausia idėja, kad kiekvienas gali valdyti savo likimą ir padaryti savo gyvenimą geresnį. Iš prancūzų kalbos vertė Jūratė Navakauskienė