Monografijoje analizuojama XVIII a. Lietuvos estetinė kultūra, siekiant išryškinti jos, kaip vientisos sistemos struktūrinius pagrindus, išryškinant jų sąsajas su Apšvietos epochos estetika kitose šalyse. Traktuojant XVIII a. kaip platesnės istorinės epochos baigiamąją stadiją, mėginama paaiškinti šios struktūros savitumus bei jų genezės ypatybes. Aptariamos XVIII a. estetinės kultūros ištakos, jos sklaidos dinamika bei ritmika, jos išskyrimas iš Europinio konteksto. Pristatomi pagrindiniai jos veikėjai, kurių dauguma šiuo laikotarpiu atstovauja klasicizmo estetikai, apžvelgiamos taip pat ir opozicinės klasicizmui tendencijos, į laikotarpio pabaigą subrandinusios naują – preromantizmo dominantę.
Apie mus