Sutartys su velniais. Smagu gyventi Lietuvoj - Stanevičius Leopoldas

Juokas, šelmiškumas, sakoma, yra, įgimta žmogaus reakcija, rodanti ir jo vitališkumą, ir intelektinę įkrovą, ir žmogiškąjį nusiteikimą. Norisi tikėti, kad net pirmykštis mūsų protėvis mokėjo pasišaipyti ir iš savęs, ir iš kitų. Tai atsispindi ir seniausiose mūsų pasakose bei sakmėse. Pirmoje šios knygos dalyje autorius pliekia Lietuvos valdininkų ir dignitorių tuščią „elitišką“ paradiškumą, nuplėšdamas veidmainių kaukes nuo tariamo ultrapatriotų veido. Savo epigramose, beje, neprastai išgalastose ir nušlifuotose, šaiposi iš buvusių svetimos valstybės tarnų, kurie, nutolę nuo savo deklaruotų tatinių idealų, gražiai įsitaisė ant lietuvių tautos sparando ir Lietuvos vardu išjojo į ES. Antroje dalyje – daugiau atlaidumo, liaudiškos ironijos, nekalto pasišaipymo. Čia vyrauja daugiau liaudiškas humoras, pašaipa, juokai. Pateikiamų juoklių žanras – neapibrėžtas: nuo trumpų opusų iki ilgesnio humoristinio pasakojimo, kur pro meninio paveikslo prizmę atskleidžia įvairių praeito ir šio amžiaus laikotarpį Lietuvos gyvenimo panorama ir žmonių santykiai, jų išmintis bei nemirtinga patirtis.