Aš atvykau iš Divisadero gatvės. Ispanų kalbos žodis divisadero reiškia „skyrimas, dalijimas“, tuo vardu ir buvo pavadinta gatvė, kitados skyrusi San Francisko miestą nuo Presidijaus laukų. Galimas daiktas, tas žodis kilęs iš veiksmažodžio divisar, tai yra „stebėti ką nors iš tolo“. (Netoliese yra aukštuma, irgi vadinama Divisadero.) Taigi vieta, iš kur galima žiūrėti į tolumas. Man regis, tą ir darau. Iš tolo stengiuosi įžiūrėti tuos, kurių netekau, tad matau juos visur. Michaelas Ondaatje (g. 1943 m. Šri Lankoje) – vienas žymiausių Kanados poetų ir prozininkų, Booker premijos, teikiamos labiausiai nusipelniusiems anglakalbiams rašytojams, laimėtojas. Tamilų, olandų, singalų kilmės rašytojas, anglų literatūros dėstytojas nuo 1962 m. gyvena Kanadoje. M. Ondaatje kuria labai savitą literatūrą. Jo kūryboje poetinės jėgos kupinos tolimos tėvynės legendos ir mitai susipina su racionaliu vakarietišku suvokimu. Garsiausiame jo kūrinyje „Anglas ligonis“ (pagl jį sukurtas garsus to paties pavadinimo filmas) poetinės kalbos sluoksniai dengia vienas kitą, sudarydami sudėtingą ornamentą, pro kurį blyksteli netikėtas siužeto vingis ar išmintimi alsuojantis sakinys. Naujausias M. Ondaatje romanas paslaptingu pavadinimu „Divisadero“ – tai vieta, kurioje būdamas, regi išties toli – skirtingas epochas, vietas ir žmones. Romanas, kuriame tiesinis pasakojimas daugybę kartų nutrūksta, išsišakoja ir vėl susipina, o skaitytojo sąmonėje lieka dramatiška, keista ir nuostabi istorija apie trijų našlaičių likimus. Trys našlaičiai augo kartu: motinos netekusi Klerė, pamestinukas Kupas ir Ana, kurios motina mirė gimdydama. Anos tėvas augino juos kaip brolį ir seseris, kol ramios jų laimės nesugriovė Kupo ir Anos meilė. Juodu užklupęs pagautas įniršio tėvas sumušė Kupą iki sąmonės netekimo ir jų keliai išsiskyrė. Kupas tapo profesionaliu pokerio lošėju, Ana pabėgo iš namų ir iš šalies ir tik Klerė, tebemylinti Kupą, liko su tėvu. Po dvidešimties metų jų gyvenimai susipins dar kartą – dramatiškai, tragiškai ir keistai... Istorija apie lošėjus, lošiančius su gyvenimu, našlaičius ir menininkus, apie mažą keistuolių bendruomenę, gyvenančią visiškai skirtinguose pasauliuose, – ir apie tai, kad meilėje, gyvenime ir šeimoje jokia nekaltybė neįmanoma. „Krizė - visuomeninis intelektualinis V. Mykolaičio-Putino romanas, sukurtas 1937 m. Tai rašytojo žvilgsnis į „atkurtos jaunos valstybės būvį , sielojantis dėl Lietuvos likimo, neįtikėtinai aktualus ir šiandien.Romane atsispindi žmonių nuotaikos, siekiai ir gyvenimo būdas to meto Lietuvoje. Kaip jį veikė pasaulyje siaučianti ilgiausia ir sunkiausia ekonominė krizė? Romano fabulą V. Mykolaičiui-Putinui padiktavo konkretūs jo gyvenimo įvykiai, pažintis su savo dvarą praskolinusiu bičiuliu. Kartu dedamas I. Kostkevičiūtės straipsnis „Krizė Putino kūrybos ir lietuviškojo romano kontekste ir išsamūs komentarai.
Apie mus