Novelės žanrui artimas esė sieja subtilus psichologizmas, grakščiais paradoksais žavinti ironija ir intelektuali provokacija: pasakotoja gina tai, kas šiaip jau laikoma silpnybėmis, – tinginystę, neracionalumą, teisę išdidžiai ir išraiškingai klysti.Pasak Lukrecijaus, čiupinėjimas yra esmingiausia ir asmeniškiausia iš juslių. Kol kas neatrastas būdas, kaip vienas žmogus galėtų savo čiupinėjimo malonumą perteikti kitam žmogui. Tačiau esu gundoma išbandyti keistą žmonių solidarumo galimybę: brolystę perdėm asmeniškoje sferoje. Bandymas atsiremti į „čiupinėjimo malonumą“ galbūt yra objektyvus žmogaus uždarumo ir tik įsivaizduojamo žmonių bendrumo ženklas. „Čiupinėjimo malonumo brolių“ bendruomenė galbūt kuriama iš nevilties.Atsiskyrėlis, glostantis žvėrį ir patiriantis džiaugsmą, man yra simbolis, kuris vienu metu liudija ir kultūros bei socialumo nuopuolį, ir žmogaus gyvybingumą.