Medžiaga lektoriui.Pratarmė:Įdomus netgi, sakyčiau, ypatingas mūsų gyvenamojo laikotarpio bruožas - grįžimas prie pilnavertiškesnės humanitarinės kultūros, jos vertybių, prie žmogaus dvasingumą formuojančių gyvybingųjų šaltinių. Tai globalinio pobūdžio reiškinys, būdingas visai dabartinei žmonių civilizacijai. Šis bruožas vis labiau ryškėja ir mūsų atsinaujinančioje, tobulesnių išraiškos formų ieškančioje socialistinėje visuomenėje. Jau persitvarkymo pradžioje buvo iškeltas uždavinys, - akcentuota drg. M. Gorbačiovo pranešime, darytame TSKP XIX sąjunginėje konferencijoje, - iš esmės pakeisti prioritetus, padidinti dvasinės sferos vaidmenį, įveikti jos menkinimą. Štai kodėl naujoji partijos politikos strateginė programa orientuoja dėmesį į viso visuomenės valdymo, jos persitvarkymo socialinių tikslų prioritetą. Tokios politikos įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su individualios, grupinės ir visuomeninės sąmonės formavimu, jos brandumu, senų mąstymo stereotipų įveikimu. Tai itin sunkus uždavinys, gal net sunkesnis už organizacinių priemonių, pertvarkant ūkio mechanizmą, įgyvendinimą.Dar ir šiandien yra žmonių, kurie siekia formuoti tas ar kitas visuomenės narių socialines savybes, jų elgsenos bruožus pagal iš anksto įsivaizduojamus, voliuntaristiškai, lengva ranka sudaromus receptus ir modelius. Betgi tai savo esme yra pozicija, artima metafiziko, bet ne dialektiko pozicijai! Argi mes dar studijų metais nebuvome įtikinti, kad socialinius (tarp jų ir socialinius psichologinius) santykius ir nuo jų priklausantį žmogų su visu jo socialumu formuoja epochos dvasia? Gamybinių jėgų išsivystymo lygis, anstato pobūdis, visuomenės demokratizavimo laipsnis ir pagal tai susiklostantys visuomeniniai santykiai, kurių neabejotina išraiška yra ir pačių žmonių formuojamos įvairios auklėjimo sistemos?<...>
Apie mus