Iš gyvenimo išbraukti metai. Alkoholikų prisiminimai - Autorių kolektyvas

Ištrauka: Eidavau per lietų, sniegą, šaltį tu vienintelių išganingų miltelių. Gal kas nors, perskaitęs šiuos žodžius, pagalvos: didelio čia daikto! Bet reikia pabandyti sergant, nuvargusiam arba užsiplanavusiam ką nors po pietų daryti, važiuoti į dispanserį, ten vogčiomis prabėgti pro laukiančius pacientus, girdėti grūstuvėliu trupinamos tabletės grikšėjimą. Žodžiu, būti verge. Kontoroje buvo švenčiami vardadieniai, buvo daug kitų progų, taigi iš pradžių apsimesdavau, kad geriu, kol pagaliau visi priprato, kad jokių alkoholinių gėrimų neimu nė į burną. Nuo to laiko, kai peržengiau dispanserio slenkstį, iki šios dienos, t.y. jau penkeri metai, niekada negėriau netgi alaus. Kartais mane prievarta tempdavo gerti degtinės, ir kiek kainuodavo sveikatos kartoti žodį Negeriu!