Vaikystėje patyręs akistatą su tolimesnį gyvenimą pakeitusiu reiškiniu, kuris knygoje vadinamas f-atsivėrimu (o įvairiuose religiniuose tekstuose - nubudimu ar nušvitimu ), autorius analizuoja įvairius transcendentiškos būties aspektus, pateikia įžangą į didžiųjų religijų matematinį modeliavimą, nagrinėja savo sukurtos f-teorijos paraleles su krikščionybės, islamo ir budizmo doktrinomis.Supratus Būtis taps aišku, kad žmonėms gali atsiverti transcendentinė (iki tol nepažini) realybė ir kaip tokia realybė atrodo. Įžvalgieji galiausiai supras, kad perskaitė ne visai paprastą knygą. Tačiau visą tekstą parašė paprastos smegenys, kurių nuopelnas - kad netyčia ir to nenorėdamos įkliuvo (kaip į spąstus) į nepaprastą situaciją. Ir daugiau jokio nepaprastumo. Kad ir kas būtų rašoma toliau knygoje ir kokias pagundas ar nusivylimus tai sukeltų vaizduotei ir mintims, - visose knygos vietose autorius be išlygų tėra eilinis žmogus, kuriam vis dėlto pranašumą ir autoryste suteikia padėtis -buvimas neįtikėtinoje ir niekam neprilygstančioje egzistencinėje situacijoje. (R. Žemaitis)