Tai knyga prislėgtoms moterims, kurioms chroniškai nepavyksta savęs išreikšti.Ir vyrams, kurie nepastebi, kad jų senstančios bobos liepsnoja.Ir man taip buvo, kol nesusirgau vėžiu ir išėmė gimdą.Nė už ką niekam neatiduočiau savo vėžio, nes jo dėka tapau laiminga: nustojau bijoti žmonių ir savo nevaldomų postūmių.- Audronė Urbonaitė