Neįminta mįslė. Mozaikos kompozicija - Vytautas P. Bložė

Mėgindamas,turbūt pirmiausia sau, atsakyti, kaip, kur, kodėl Dievas atskleidžia save žmogui, kokiais pavidalais, vardais ir ženklais žaisdamas atgaivina ir sustiprina tikėjimą, poetas pasakoja kelias istorijas, supindamas jas iš aliuzijų ir paralelių. Taip vienoje erdvėje mainosi Indijos, Lietuvos, Jeruzalės vaizdai, istoriniai įvykiai, atgyja Biblijos ir Vedų personažai. Savaip perfrazuoti Kristaus ir Krišnos žodžiai pakimba virš lietuviškų Kiršinos ir Kirsnos vandenų, užmindami mįslę ne tik apie etnologines, istorines, religines sąšaukas, bet ir apie žmogaus priartėjimo prie Dievo paslaptį. Verčiau vienatvėje melstis, nei vieningai krimstis...