Seniai jau laukiau tokios giesmės iš giliųjų/aukštųjų kūrybinių versmių - anot Jungo, kai ne pats poetas kuria, bet lyg savaime, Aukščiausiųjų galių valioje, rašosi, - ir mano lūkesčiai išsipildė. Kam ši sakmė-giesmė galėtų būti skirta? Ne tik suaugusiems, manyčiau. Taip norėtųsi, kad ir vaikai skaitytų ar klausytųsi to, kas ne iškart aišku, suprantama, o lyg ir ateina kaip paslaptis, kaip laukimas, vilionė - iš Praamžinųjų gelmių.Kodėl ir iš kokių pirmapradžių kūrybinių gelmių išsiveržė ir impulsyviai išsiskleidė ši iracionali meilės giesmė-sakmė? Ką ji gali atverti ir kuo užburti/atburti skirtingo amžiaus šiuolaikinius skaitytojus ar klausytojus? Tebūnie tai atrandama individualiai – nardant, sklandant, įsiklausant, įsivaizduojant, įsijaučiant, tylint, apmąstant, pratęsiant šio teksto potekstes – etinės, etninės ir estetinės darnos išsipildymo viltyje. (Vilija Janušauskienė, VDU ŠA literatūros didaktikos dėstytoja)Autorė prisistato:Aš esu Rūta Vyšnia. Esu lituanistė ir etnomuzikologė, todėl man brangiausia yra žodis ir muzika. Skambu aš sutartinėmis, giesmėmis, senojo pasaulio melodijomis, o drauge gaudau blyksnius žodžių, semantikos, metaforų gelmės... Audžiu savo kūrybinę pasaulio giją ir noriu tuo pasidalinti su skaitytojais.
Apie mus