Man patinka Maksimo Osipovo kūryba. Autorius įsimylėjęs paprastą žmogaus būtį, bet kartu sukrėstas to, kaip toli ji nuo jo lūkesčių. Tai drama žmonių, išėjusių iš kultūros. Iš knygų. (...) Osipovo tekstai apgaulingai paprasti, kaip Šalamovo: bet po vaikišku paprastumu atsiveria bedugnė. (...) Tavo siela nerimsta... mąsto... Tokį postūmį gali duoti tik didi literatūra. Svetlana Aleksijevič, 2015 m. Nobelio premijos laureatė
Apie mus