Vienas populiariausių šiuolaikinės krikščionybės autorių, sėkmingai siejantis egzegezę, teologiją ir psichoanalizę. Jis įsitikinęs, kad psichologija atsimuša į savo ribotumą, kai negali padėti žmogui jo vienatvėje, o teologija - kai nesupranta žmogaus sielos ir galimų jos sutrikimų. Todėl ir jo meilės supratimas peržengia kito asmens ribas ir nurodo į Dievą. Tai Drewermannui yra laimingos meilės garantas: tik taip asmuo gali savo meile ir jos troškimu netapti pernelyg daug reikalaujančiu iš kito asmens.E. Drewermannas skatina išmokti pasitikėti meilės jėga, pažinti meilę prievartaujančius mechanizmus ir juos įvardyti, net jei suvokta tiesa būtų skaudi, jis nuolat primena, kad jėgos, valdžios poreikiai - ar jie būtų asmens, ar institucijos - uždusina gebėjimą mylėti: tiek tų, kurie yra veikėjai , tiek ir tų, kurie tampa aukomis .E. Drewermannas kritikuoja kiekvieną veiklos sritį, kurioje užmirštama šios Dievuje įsišaknijusios meilės plotmė: ši kritika neaplenkia nė vieno socialinio mechanizmo - pradedant situacijomis šeimose, kai motinos neleidžia atsiskirti savo vaikams, baigiant visuomeninėmis, politinėmis, į valdžią orientuotomis struktūromis. Ypač kritiškai jis vertina bažnytines institucines struktūras - save suvokiančias kaip besivadovaujančias meilės imperatyvu, - kai šios nepalieka erdvės atskiro asmens brandai ir gebėjimo mylėti augimui.
Apie mus