Maištaujantis žmogus. Esė apie maištą - vienintelį būdą įveikti absurdą - Albert Camus

„Aš maištauju, vadinasi, mes esame , - tvirtina Albert as Camus veikale Maištaujantis žmogus (1951). Jame kalbama apie maištą, kurį tikrove paverčia šeimininko ir vergo dialektika. Maištas yra vienintelis būdas įveikti absurdą. Bet iš tikrųjų šiame kūrinyje kalbama apie tai, kaip žmogus dėl maišto prisitaiko prie nusikaltimo. Tik taip autorius gali paaiškinti, kodėl XX amžiuje gyvavo totalitarinės valstybės ir koncentracijos stovyklos.Rašytojas neskiria metafizinio žmogaus maišto prieš savo lemtį nuo istorinio maišto, kuris yra pirmojo „logiška tąsa . Bet kokia revoliucija siekia tapti visuotine, dėl abstraktaus teisingumo panaikinama laisvė baigiasi nihilizmu ir teroru. Albert as Camus buvo vienas iš pirmųjų Europos intelektualų, įrodžiusių, kad praktiškai nėra jokio skirtumo tarp fašizmo ir stalinizmo. Ši esė - vienas iš svarbiausių XX amžiaus veikalų, jo aktualumas dar labiau išryškėja mūsų dienomis, kai pasaulis blaškosi tarp maišto ir terorizmo.Iš prancūzų kalbos vertė Vytautas Bikulčius