Knygoje analizuojama modernioji lietuvių poezija jos savimonės aspektu. Tyrinėjimo objektu pasirinkta Bernardo Brazdžionio, Jono Aisčio, Henriko radausko, Algimanto Mackaus, Alfonso Nykos-Nyliūno, Tomo Venclovos kūryba, kur ryškus jos pačios susidomėjimas vidinėmis poetinės kalbos galimybėmis. Remiantis struktūralistinės ir poststruktūralistinėmis teorijomis siekiama įžvelgti, kaip metapoetinis aspektas susisieja su kitomis semantinėmis teksto plotmėmis