Jis buvo talentingas žmogus, svajojęs išugdyti Lietuvoje profesionalių, kūrybingų, pilietiškų menininkų kartą, troškęs sukurti stiprią, gerai aprūpintą dailės mokyklą, kad per kultūrą galėtų būti išsaugota ir puoselėjama tautos dvasia. Bet jam nesisekė. Jo sumanymus žlugdė didžioji politika, visuomenės abejingumas, neturtas ir protektorių stoka. Tačiau vis tiek jį vadiname didžiausiu XIX a. Lietuvos skulptoriumi. Ši knyga - kiek pavėluotas bandymas papasakoti Kazimiero Jelskio istoriją ir priartinti prie mūsų laikų jau beveik užmirštą jo kūrybą. Kartu tai platesnis pasakojimas apie XIX a. pirmosios pusės Vilnių, kurio namų ir bažnyčių sienose bei pačioje miesto atmosferoje liko įrėžti dailininko likimo pėdsakai.