Jis išgyvena tokią meilę, kuriai norisi statyti paminklą, dėl kurios verta eiti siūbuojančiu lynu, dėl kurios verta verkti saulės spinduliuose. „Noriu pabėgti nuo savęs ir tapti oru, kuriuo kvėpuoji. Naktimi, kuri tave liečia. Lietumi, kuris tave nuplauna“. Kiekvienas Jo jausmas prilygsta poezijos žodžiams, kurie skamba verkiant širdžiai, nes ji negali nemylėti. Tačiau negali ir mylėti Jos...
Apie mus