Nušvitimai. Esė rinktinė - Benjamin Walter

Nors nuo literatūros kritiko, eseisto ir filosofo WALTERIO BENJAMINO mirties praėjo daugiau nei šešiasdešimt metų, jo darbai iki šiol yra humanitarų dėmesio centre. Benjamino vardas paprastai siejamas su vadinamąja Frankfurto mokykla, tačiau jo idėjos seniai peržengė ideologines ribas ir barjerus. Walterio Benjamino palikime tarsi didmiesčio kryžkelėje susitinka skirtingos istorinės, filosofinės, politinės idėjos, argumentai ir įvaizdžiai (beje, kryžkelė buvo jo mėgstamas įvaizdis). Antra vertus, Benjamino išskirtinumą, net unikalumą tarp amžininkų nulemia tai, kad savo veiklos jis niekad netraktavo kaip būdo padaryti karjerą, išgarsėti, ir apskritai - kaip profesijos. Toks egzistencinis intelektualinės veiklos supratimas galioja ir žvelgiant iš kitos pusės: kaip nedaugelio vokiečių intelektualų, Benjamino mąstymas glaudžiai susijęs su jo gyvenimo įvykiais. Jo darbai, nebūdami subjektyvūs, neprarasdami idėjinio intensyvumo ir visuotinumo, yra giliai asmeniški. Nebus perdėta teigti, kad tragiškai pasibaigęs jo gyvenimas įgijo embleminę kokybę, tapdamas XX amžiaus Vidurio Europos intelektualo likimo simboliu.Tekstus iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė