„Deivido Preišegalavičiaus literatūrinė kūryba kaip ir jo pavardė – atrodo neįmanoma, kol neįvardiji. Jo niuansuotai prozai tarp Lietuvos rašytojų kažin ar esama analogų – pagal gelminį registrą šio menininko kūryba artimesnė nebent Pietų Amerikos klasikams. Sakinys – kaip porceliano liejinys, siužetas – kaip veidrodžio šukė, pasaulėjauta – kaip žmogaus, kuris hipodrome „pastatė“ už troleibusą ir laimėjo. Tarp jaunųjų autorių paplitus skubiam rašinėjimui debiutanto kūryba – tikra dovana gurmaniškų tekstų pasiilgstančiam skaitytojui.“ Marijus Gailius, literatūros kritikas„Jūsų rankose – knyga sapnas, knyga nuotykis, smagi skaitančiojo kelionė, kai niekada nežinai, kas laukia už posūkio, už perversto lapo. Čia paradoksaliai dera realaus gyvenimo atplaišos, nuoskilos ir smagi fantazija, tikros ir išgalvotos vietos, keisti, bet ryškūs personažai ir siurrealistiniai siužetai. Pasakojamos istorijos susipina, atsikartoja, veikėjai nutolsta ir vėl išnyra, tekstas tai liūliuoja tarsi lopšinė, tai šnypščia, švepluoja it gyvačių kamuolys, tai tarytum senis, dardantis senu vežimu žvyrkelyje, išbarsto dantis – raides. Deivido Preišegalavičiaus knygoje visko apstu: čia daug užslėptų ir atviresnių įtakų, nuorodų, aliuzijų ir iliuzijų, intelektualaus humoro, lengvos ironijos ir graudulio. Nėra tik vieno dalyko – nuobodulio.“ Alvydas Šlepikas, rašytojas, režisierius