...istorija kartojasi, ir tai, kas pirmą kartą įvyksta kaip tragedija, antrą kartą įvyksta kaip farsas. Zweigo gyvenime farsas visada būdavo pirmiau, o antrą kartą įvykdavo tragedija. Jis ne kartą rašė, kad Europa nusižudė. Negalėjo užslopinti jausmo, kad jam niekur nebėra vietos, nebėra kur iškeliauti. Viskas, ką jis dabar darė, dvelkė užuominomis, kad viskam atėjo galas. Tai buvo nebūties pagunda. Viskas arba nieko bet nebebuvo dėl ko pasirinkti viena arba kita.