Atjauta - Nouwen Henri

Klausydamiesi mes dalyvaujame, įsipareigojame, mąstome. Turime klausytis visu kuo: ausimis, akimis, rankomis. Kitas turi žinoti, kad esame čia tikrai dėl jo. Būti kartu su žmogumi, paimti jo ranką – tai leisti suvokti, kad norime jausti jį esant kartu, kad klausomės jo pasakojimo ne tik norėdami jį suprasti – jo gyvenimo istorija taps mūsų gyvenimo dalimi. Šitaip klausydamiesi ne kalbėsime apie save, ne dėstysime savo problemas. Ne, klausysimės savo vidumi, širdimi, esybe, klausysimės taip, kad kitas iš tiesų pajaustų, jog esame žmonės, esame kartu su juo. Taip elgdamiesi atskleidžiame didelę Dievo atjautą. Visų tarnysčių pagrindą sudaro tikėjimas, kad verta būti kartu, ir tada išgyjama.Iš prancūzų kalbos vertė Jūratė Terleckaitė