Arvydo Šaltenio kūrybai tenka išskirtinė vieta šiuolaikinės lietuvių tapybos istorijoje. Tai viena pagrindinių figūrų, stovinčių greta Algimanto Švėgždos, Kosto Dereškevičiaus, Algimanto Jono Kuro, Ričardo Povilo Vaitekūno, Antano Martinaičio ir Kęstučio Palioko, kurie aštuntajame XX a. dešimtmetyje lėmė tapybos lūžį ir atsinaujinimą Lietuvoje.