Ši knyga - tai gyva istorija. Skaitytojas įtraukiamas į Vilniaus gyvenimo šurmulį nuo pat pirmosios eilutės. Ketverių metų seimo ir Gegužės 3-iosios konstitucijos apibrėžtą tautos identitetą vilniečiams, J. Jasinskio vadovaujamiems, pavyko įteisinti pergale, bet nepavyko priešo apgulties atlaikyti. Ir po pralaimėto sukilimo, caro administracijai griaunant miesto gynybinę sieną ir vartus, gyvenimas vis dėlto kunkuliavo. Šalia sienos ir buvusių vartų, šalia karmelitų vienuolyno kūrėsi, gyveno ir dirbo pačių įvairiausių tautybių ir socialinių sluoksnių vilniečiai, įvairiausių cechų meistrai ir amatininkai. Rūdninkų gatvė visada knibždėte knibždėjo. Valdos buvo perkamos, paveldimos, parduodamos. Remiantis senaisiais dokumentais, visiškai aišku, kad visada buvo prestižo reikalas turėti šioje gatvėje savo valdą, nors išlaikyti ją niekada nebuvo paprasta - pastatai, kaip ir žmonės, reikalauja dėmesio, rūpesčio ir investicijų.